Kalba mamos

[S04E06] Živilė Galdikienė: duoti gali tik tada, kai turi vidinį rezervą

Contribee rėmėjos klauso dvigubai daugiau pokalbių. Tapk rėmėja, ateik į mamų rytmečius Vilniuje trečiadieniais ir junkis prie uždaros grupės Facebook'e.
Šiandien žmogus, su kuriuo pokalbis Vilniaus universiteto radijo stoties START FM studijoje tiesiog praskriejo iš malonumo – Živilė Galdikienė. Tai moteris, nebijanti keisti ir keistis. Teisinį darbą represinėse struktūrose bei pinigų plovimo prevencijos srityje ji išmainė į kūrybinį bei komercinį rašymą.
Pirmoji Živilės grožinė knyga leidyklos „Alma littera“ išleista simboliniu laiku – netrukus po antrosios dukros gimimo. Živilės rengti interviu, taip pat trumposios prozos, publicistikos tekstai publikuojami įvairiuose Lietuvos meno ir kultūros leidiniuose. Tiek kūrybiniame lauke, tiek gyvenime rašytoja, dviejų dukrų mama telkiasi į socialinę problematiką. Prasidėjus karui Ukrainoje Živilė pradėjo aktyviai savanoriauti organizacijoje „Niekieno vaikai“. Nuo ukrainiečių registracijos/ humanitarinės pagalbos centro perėjo prie savanoriavimo su vienišais, sudėtingų likimų vaikais ligoninėse. Beje, su minėtos organizacijos „Niekieno vaikai“ įkūrėja, psichologe Ieva Šuipe, mes visai neseniai esame įrašę nuostabų ir tikrai labai vertingą pokalbį apie vaikų ir mūsų, tėvų, emocijas. Jį rasite Contribee, tikrai labai nuoširdžiai rekomenduoju, jei kartais kyla klausimas, ką darau ne taip, kodėl mano vaikas neklauso. Aš pokalbyje su Ieva išgirdau ir pasikartojau daug svarbių atsakymų.
O su Živile mes kalbame apie tai, kodėl ji nusprendė savanoriauti pati turėdama dvi mažametes dukras, kaip tai pavyksta įgyvendinti realybėje ir su kokiais iššūkiais susiduria. Taip pat apie kūrybinį jos kelią, meilę žodžiui, knygų skaitymui ir jos knygos rašymą, kurioje paliesta labai svarbi – persileidimo – patirtis, išgyventa ir pačios Živilės. Knygos ir mano gyvenime užima svarbią vietą, todėl leidau sau paklausinėti Živilės, kaip ji renkasi knygas sau ir savo vaikams, į ką labiausiai kreipia dėmesį.
Šį pokalbį remia ir „Kalba mamos“ gyvuoti padeda Medexy.lt, kurie nori jums pristatyti VITELLA ICTAMO baltojo ichtiolo pastą-kremą, skirtą labai sausos, atopinės odos priežiūrai. Sudėtyje esantis baltojo ichtiolo ir cinko oksidas gali padėti sumažinti odos riebalų sekreciją, nuraminti odą ir paskatinti jos regeneraciją. Ji taip pat gali padėti esant aknės, seborėjos, perioralinio dermatito, psoriazės požymiams. Visą sausio mėnesį šį kremą Lietuvos vaistinėse galite įsigyti su 20 proc. nuolaida.
Kalbėkime, mamosMarija

[S04E05] IŠTRAUKA Eglė Mažulytė-Rašytinė: gimdymo trauma –subjektyvus moters patyrimas

Šis pokalbis skirtas rėmėjams, tad jeigu tema aktuali, susitikime Contribee. Ten rėmėjai klauso dvigubai daugiau pokalbių.
O kalbame su socialinių mokslų daktare, klinikine psichologe, Vilniaus universiteto mokslininke, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos nare ir trejų su puse metų stažą turinčia mama Egle Mažulyte-Rašytine. Viena iš Eglės domėjimosi ir tyrinėjimo temų – traumų psichologija.
2017 metais ji sėkmingai apsigynė disertaciją tema „Šeimos istorinių traumų ilgalaikiai padariniai: vėlesnių kartų psichologinio atsparumo tyrimas“, kurią dedikavo savo seneliui, Alfonsui Urbonui, buvusiam politiniam kaliniui, išgyvenusiam Kengiro ir Magadano lagerius, apdovanotam Kariuomenės kūrėjų savanorių bei Vyčio Kryžiaus ordino medaliais. Eglė dalinosi, jog augdama matė didelį senelio optimizmą ir stiprybę, ir jis jai visada buvo didelis įkvėpimas.
Pakviečiau Eglę panagrinėti gimdymo traumos temą ir pokalbį ji pradėjo pozityviai sakydama, kad mes, žmonės, visų pirma, esame labai atsparūs. Daug ką galime pakelti, išgyventi. O trauma savyje neša ne tik skausmą ar sunkumą, bet ir galimybę augti.
Klausiau jos, kas yra gimdymo trauma?
Kokia moters būsena išduoda, kad ją patyrė?
Ką su ta patirtimi daryti?
Kas gali padėti?
Ką galime padaryti pačios, kad sau padėtume, o kada vertėtų ieškoti profesionalios pagalbos?
Kokį vaidmenį gimdymo patirtis vaidina vėlesniame mamos gyvenime?
Kviečiu klausyti.
Visą pokalbį išgirsti galite tapę rėmėjais Contribee.com/kalbamamos
Ačiū už paramą, kuri leidžia gyvuoti šiems pokalbiams!
Kalbėkime, mamos
Marija

[S04E04] Beata Nicholson: rinkausi darbą, leidžiantį kuo daugiau laiko skirti vaikams

„Mūsų užduotis žemėje – sukurti kažką gero, pasidalinti tuo ir pasimėgauti buvimo žmogumi patirtimi.“
Šįkart apie motinystės džiaugsmus ir įkvėpimus kalbame su Beata Nicholson, 4 vaikų mama, žurnaliste, kulinarinių knygų autore, televizijos laidos „Beatos virtuvė“ vedėja. Ne be reikalo ji save vadina pozityvaus gyvenimo ambasadore – Beatą retai pamatysime nesišypsančią ar nesijuokiančią.
Nors Beatą galėtume pavadinti ir šeimos ambasadore, nes tikrai žinau, kad jos paklausę žmonės užsimano daugiau vaikų, ji nemato reikalo slėpti, jog auginimas yra pats sudėtingiausias darbas. Bet tuo pačiu – laiškas nuo Dievo, priartėjimas prie dieviškumo ir galimybė pajusti begalinę meilę, dėl kurios visas pasaulis juda į priekį, ji neleidžia sau skųstis ir dejuoti. Tai jos pasirinkimas – visada ieškoti šakos, į kurią gali įsikibti ir judėti pirmyn. Didelė šeima visada buvo jos svajonė, o paklausta apie viešumo kainą ji primena, kad myli žmones, o kokia nuotaika viską kuri, tokios ir sulauki atgal.
Mudvi su Beata pakalbėjome paprastai ir atvirai apie motinystę, laimę, namus, gimdymus, būtinybė gyvenime nesusireikšminti, vaikų auginimo etapų džiaugsmus, iššūkius, kaip jos gyvenime realybėje atrodo tas posakis „mama irgi žmogus“ ir kodėl vyras ir moteris, tapę tėvais, turėtų nepamiršti papildyti savo sielas savais poreikiais.
Mane Beata tikrai nuoširdžiai įkvepia džiaugtis gyvenimu, į viską žiūrėti šiek tiek paprasčiau, tvirtai paimti savo gyvenimą į rankas ir daryti tai, ką nori daryti. Nes viskas mūsų pačių rankose. Džiaugsmas ir noras matyti daugiau gėrio, grožio nei blogo ir tamsių, niūrių spalvų, yra kiekvieno iš mūsų viduje.  O gyvenimo grožis – pasikeitimuose, skirtinguose etapuose, galimybėje keistis ir keisti tai, kas netinka, nepatinka.
Gero klausymo!
O jei norisi kiekvieną mėnesį girdėti dvigubai daugiau pokalbių, kviečiu jungtis prie tinklalaidės rėmėjų būrio Contribee.com
Šį pokalbį remia MEDEXY.lt, pristatantys CLINERAL TOPIC dermakosmetikos linijos produktus, sukurtus Negyvosios jūros mineralų pagrindu. Produktai skirti palengvinti lėtinių odos ligų simptomus ir yra ne kartą pelnę apdovanojimus, iš kurių dukart – Izraelio „Geriausio produkto/metų prekės ženklo“ apdovanojimą.
Tai kūno kremas bei dušo ir vonios aliejus, kuriuos rekomenduojama naudoti ne tik siekiant sumažinti ligos simptomus, bet ir nuolatinei prevencijai, ypač jautriai kūdikių ir vaikų odai. Klinikiniai tyrimai rodo, jog CLINERAL TOPIC linijos produktai ramina sudirgimus, mažina paraudimą, švelnina bei minkština išsausėjusią odą. Šiuos ir kitus kruopščiai atrinktus produktus rasite www.medexy.lt. O su kodu KALBAMAMOS20 visą mėnesį CLINERAL TOPIC produktams galios 20 proc nuolaida.
Kalbėkime, mamosMarija

[S04E03] IŠTRAUKA Ieva Šuipė: netinkamas vaiko elgesys rodo, jog jam reikia mūsų pagalbos

Norėdami pasirūpinti vaikais, visų pirma turime išmokti pasirūpinti savimi.
Šis, kaip ir kiekvienas kas antras pokalbis, yra skirtas „Kalba mamos“ rėmėjams. Visą jį išgirsti galite www.contribee.com/kalbamamos
Ačiū už paramą! Ji leidžia kurti šiuos pokalbius toliau.
O šiandien dalinuosi pokalbiu su vaikų ir paauglių psichologe, 3 vaikų mama, organizacijos „Savanoriai vaikams“ vadove, daug metų vedančia tėvams pozityvios tėvystės temomis, Ieva Šuipe. 
Kokia buvo Ievos motinystės pradžia prieš 12 metų ir kaip ji suprato, kad savo vaikus nori auginti ir auklėto švelniai, be bausmių?
Kas yra pozityvi tėvystė?
Kodėl bausmės neveikia ir kuo jas pakeisti, jei norime vaikus auginti švelniai?
Ar vaikai, auginami švelniai, neužaugs išlepę ir lengvai sužeidžiami šiame pasaulyje?
Kaip nustatyti ribas netinkamam vaiko elgesiui?
Kokie trys vaikų esminiai emociniai poreikiai turėtų būti patenkinti, norint, kad jie augtų laimingi?
Kaip išlikti ramiems, kai vaikai elgiasi netinkamai? Kaip suprasti, kodėl vaikas taip elgiasi?
Ar gali broliai ir sesės sutarti gražiai, ar peštynės ir pykčiai, nuolatinis nepasidalinimas yra normalu ir reikėtų nesikišti į jų santykius?
Kodėl konfliktai vaikams yra reikalingi ir naudingi?
Apie visa tai ir daugiau kalbame su vaikų ir paauglių psichologe Ieva Šuipe.
Gero klausymo!Marija

[S04E02] Iveta Bakanauskė: motinystė mane užaugino

Kalbamės su Iveta Bakanauske, kuri yra trimetės Liepos mama, komunikacijos specialistė, pirmųjų Lietuvoje tėvystės gidų autorė ir edukacinio projekto tėvams „Auganti šeima“ įkūrėja.
„Auganti šeima“ yra platforma, kurioje galima rasti specialistų atrinktą informaciją, vaizdo pokalbius apie tam tikrą vaiko amžių, kas jam būdinga ir ką svarbiausia žinoti. Kaip gimė mintis kurti tokius rinkinius, Iveta pasakoja šiame pokalbyje.
Tačiau daugiausia kalbėjome apie motinystę ir Ivetos kelionę. Ką reiškia auginti jautrų vaiką, kodėl tokia svarbi bendruomenė ir kaip bendrystės jausmas su kitomis mamomis, kitais tėvais, gali padėti išlipti iš pačių juodžiausių etapų ir suprasti, jog su tavimi viskas gerai. Kad normalu ilgėtis ankstesnio gyvenimo, normalu jausti daugybę įvairių jausmų, džiaugtis ir liūdėti tuo pačiu metu. Tai nauja kiekvienos mamos kasdienybė ir po truputį, kiekviena savo tempu, randame savo kelią, kuriame savo istoriją, kuri bus vienintelė tokia, neaprašyta nė vienoje knygoje, nors panašumų ar tokių pačių atkarpų ir galime sutikti.
Daug kalbėjome apie motinystės lūkesčius ir realybę, apie jos ir vyro jausmus. Nors daug domėjosi, skaitė, ruošėsi vaiko atėjimui į šeimą, jie tikėjosi visai ne to, kas pasitiko nuo pirmųjų dienų. Būdami, rodos, ant plaukelio besilaikantys, pervargę, neišsimiegoję tėvai, pirmą kartą save ir vienas kitą pamatę be jokių kaukių, išsigando. Iveta neslepia, jog motinystės pradžia buvo tikrai sunki ir iki šiol nežino, ar kada bus pasiryžę su vyru darkart tapti tėvais. Nors šiandien ji išgyvena vieną gražiausių ir lengviausių motinystės etapų.
Nors tai nėra lengva kelionė, motinystė augina, keičia, stiprina.
Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti pokalbius.
Gero klausymo!
Kalbėkime, mamos
Marija
 
*****
Pokalbio eiga:
00:03:35 – kada ir kaip Iveta pradėjo kurti turinį internete: tinklaraštis, vlogai YouTube, projektai ir galiausiai – „120 procentų“, kuris visai neseniai tapo „Auganti šeima“; klajonės po pasaulį ir namų radimas Lietuvoje;
00:13:07 – kaip darbas saviugdos temomis pakeitė šeimos temos;
00:15:36 – lūkesčiai vs. Realybė motinystės pradžioje;
00:23:57 – kaip motinystė pakeitė Ivetą;
00:29:55 – ir vyro gyvenimas tapus tėčiu pasikeičia. Ivetos vyro patirtis;
00:40:52 – bendruomenės svarba šeimų gyvenime – milžiniška;
00:49:32 – visi vaikai skirtingi, o tėvystės sunkumas/lengvumas nemenkai priklauso ne tik nuo mūsų požiūrio, bet ir nuo vaiko. Bandymas pakeisti vaiką taip pat atima iš tėvystės daug džiaugsmo;
00:59:34 – kai paleidžiame tobulybės iliuziją, tėvystė tampa daug lengvesnė;
01:01:15 – laiminga mama – laimingas vaikas;
01:11:58 – apie naujausią iniciatyvą – dovaną visoms Lietuvos šeimoms.

[S04E01] IŠTRAUKA Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė: labai aiškiai suvokiau, kad gimdyti namuose saugiau ir man, ir mano vaikui

Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe, dviejų vaikų mama, knygos „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“, tinklaraščių „Ryšyje“ ir „Natūrali motinystė“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene, kurią kalbinu jau trečią kartą :)
Šįkart Eglę pakviečiau pasidalinti savo gimdymo namuose istorija. Noriu dažniau dalintis gražiomis gimdymo istorijomis ir daugiau kalbėti apie moterų galimybę rinktis, kaip ir kodėl jos nori pasitikti į pasaulį ateinančius savo kūdikius. Manau, kad tai svarbu ir reikalinga.
Eglė dalinasi, kodėl ji nenorėjo gimdyti ligoninėje, kaip priėjo prie sprendimo gimdyti namuose, dėl ko nerimavo ir kas padėjo jaustis užtikrintai dėl savo sprendimo.
Tegul tai bus dar viena istorija, kuri prisidės prie nuoširdaus mėginimo suprasti, kodėl moterys visame pasaulyje nori gimdyti namuose.
Ačiū Eglei už pasidalinimą ir VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašinėti pokalbius kokybiškai.
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atlikta apklausa apie Lietuvoje gimdžiusių moterų patirtis: https://mgis.lt/
Linkėjimai,Marija

[S03E17] Rugilė Kazlauskienė. Paaugliai yra gyvenimu degantys žmonės

„Tėvams svarbu būti sąžiningiems su savimi ir stengtis augti, nes paauglystė yra tas laikas, kai vaikai pamato tėvų trūkumus. Ir dažnai jie yra teisūs.“
Kviečiu paklausyti pokalbio su mama, bičiule medicinos psichologe, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeute Rugile Kazlauskiene, kurią kai kurie iš jūsų tikriausiai atpažįstate iš knygelės „Kaip nugalėti drakonligę“, kurią ji parašė. Pasinaudosiu proga ir labai nuoširdžiai ją parekomenduosiu tiems, kurie ieško tokios knygos, kuri padėtų vaikui nugalėti gydytojų, odontologų, poliklinikų ir ligoninės baimę, žodžiu, visų baltų chalatų baimę. Esu įsitikinusi, kad būtent ji labai prisidėjo prie to, jog Jonas, būdamas maždaug 2,5 metų amžiaus, ne tik leido, bet ir ramiai išsėdėdavo, kai tekdavo imti kraują iš piršto ar venos.
Su Rugile nusprendėme pakalbėti apie paauglystę ir kodėl beveik visiems pagalvojus apie šį laikotarpį, ypač, jeigu turime vaikų, pasišiaušia oda. Kodėl taip yra?
Kodėl šis etapas, kaip sako Rugilė, yra vis dėlto sunkesnis tėvams, globėjams, mokytojams, o ne patiems paaugliams?
Ką jiems labai svarbu girdėti iš mūsų?
Ką galima padaryti, kad ir suaugusieji, ir paaugliai šį laiką išgyventume lengviau?
Kaip kalbėti apie atsakomybę ir kokias didžiausias klaidas daro tėvai, augindami paauglius?
Kokį pėdsaką paauglių gyvenimuose paliko pandemija?
Kaip nuolat nekariauti dėl laiko prie ekranų ir kokias taisykles Rugilė pataria nusistatyti?
Rugilė, daug dirbdama su paaugliais, kviečia tėvus dažniau pasižiūrėti į savo vaikus iš šalies – koks gražus ir didelis žmogus jis ar ji užaugo ir koks vis labiau pasiruošęs gyventi tikrai sudėtingame pasaulyje.
Paaugliai, anot jos, yra gyvenimu degantys žmonės, kurie labai rimtai ieško atsakymų į esminius gyvenimo klausimus.
Jeigu tinklalaidę atradote tik dabar, kviečiu paklausyti ir ankstesnių pokalbių, kurių prisikaupę per trejus metus jau virš 40. Didžiąją dalį jų rasite įvairiose tinklalaidžių platformose, o kai kurie girdimi tik Contribee platformoje, kur paremti tinklalaidės gyvavimą ir prisijungti prie Vilniuje vykstančių mamų susitikimų galite ir jūs. Visą informaciją apie paramą rasite www.contribee.com/kalbamamos
Ačiū, kad klausot ir dalinatės!
O šį pokalbį remia – „Gentle Day“. Labai džiaugiuosi, kad galiu nuoširdžiai reklamuoti tokius kokybiškus, pačios išbandytus ir jau seniai pamėgtus produktus. Šįkart „Gentle Day“ įkūrėja Vilmantė, kuri pati taip pat yra mama, kviečia jus susipažinti su aukščiausios kokybės ekologišku „Gentle Day“ rinkiniu pirmosioms mėnesinėms. Nežinau, kokios jums kyla mintys ir prisiminimai pagalvojus apie pirmąsias mėnesines, bet aš pamenu daug jaudulio, baimės, nerimo ir netgi gėdos jausmo, kuris iš tiesų paauglystėje lydėjo gana ilgai.
„Gentle Day“ ragina mamas kartu su dukromis švęsti tokią ypatingą ir reikšmingą merginos gyvenime įvykį ir kviečia padovanoti šį rinkinį, kuriame rasite ne tik įvairaus dydžio įklotų, bet ir inovatyvias kelnaites, kurios apsaugos nuo pratekėjimų, o taip pat ir lankstinuką su daug vertingų patarimų, kada jau verta ir kaip su dukra pasikalbėti, kad šis įvykis, kuris anksčiau ar vėliau inutiks, neišgąsdintų. Daugiau informacijos apie šiuos rinkinius galite rasti www.gentleday.lt
Visą rugsėjį šiuos rinkinius nusipirkti galite su 20 procentų nuolaida, panaudoję kodą SVELNI20. Nuolaida galioja visoms prekėms, išskyrus tas, kurioms jau yra taikoma kokia nors nuolaida.
O dabar kviečiu klausyti pokalbio su psichologe Rugile Kazlauskiene apie paauglystę.
Linkėjimai,Marija

[S03E16] IŠTRAUKA Eglė Adlienė. Kai tampi mama, senas pasaulis sugriūna

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai.
Kviečiu klausyti pokalbio su Egle Adliene, 3 vaikų mama, kuri kartu su drauge įkūrė virtualią lituanistinę mokyklėlę „Pasaka“. Kadangi Eglė 10 metų gyveno Anglijoje ir būtent ten prasidėjo jos kaip mamos karjera, man buvo labai smalsu, kas gi ten kitaip, kokios mamos jai pasirodė ten, ir kokios čia, Lietuvoje. Žinoma, klausiau, kodėl jų šeima grįžo į Lietuvą, ir kaip gimė virtualios lituanistinės mokyklos idėja.
Jaučiuosi labai dėkinga Eglei už atvirumą ir pasidalinimą apie didžiulį nerimą, kurį ji patyrė gimus antram vaikui ir ką apie tą nerimą suprasti jai padėjo psichoterapija.
Jeigu esate pastoję netikėtai, tikriausiai pamenate, kiek įvairiausių jausmų gali užplūsti tą akimirką. Eglė dalinasi savo patirtimi, ką reiškia netikėtai sužinoti apie nėštumą, kai svajonių verslo variklis jau gerokai užsisukęs, esi išdalinusi ir išmetusi visus nėščiosios drabužius, dietologė tau yra sudariusi planą, kuris turėtų padėti atsikratyti nepageidaujamų kilogramų ir jau ruošiesi tapti karjeros moterimi, nes kuri verslą, kuriam negaila skirti net nakties valandų, kai suminga vaikai. O tada... pastoji. Ir žinai, kad teks vėl viską gyvenime šiek tiek perdėlioti.
Kviečiu klausyti ir primenu, kad pokalbis tinklalaidžių platformose bus iki (rugpjūčio 4 dienos 18 val.), o vėliau bus girdimas tik Contribee, kur lieka kas antras pokalbis. Kviečiu remti tinklalaidę ir jungtis prie rėmėjams ir pašnekovams skirtos Facebook grupės.
Nuo rugsėjo Vilniuje vėl kviesime į mamų pusryčius.
Gero klausymo!Marija

[S03E15] Emilija Vičiūnienė: nuo euforijos iki depresijos. Kaip po gimdymo gali jaustis moteris?

Pokalbis su akušere Emilija Vičiūniene, dviejų vaikų mama, apie įvairius jausmus, kurie gali aplankyti moterį po gimdymo, ir apie ypatingai svarbų artimųjų vaidmenį šiuo jautriu laikotarpiu.
Su Emilija aptariame įvairias būsenas, kurios gali ištikti moterį, ir kas kiekvienai iš jų būdinga:
„baby blues“ arba kitaip – motinystės melancholija, „kūdikių bliuzas“,
pogimdyminis nerimas,
motinystės įniršis,
potrauminis stresas po gimdymo,
euforija,
depresija.
Taip pat kalbame apie pagalbos moteriai ir šeimai, sulaukusiai naujagimio, būdus ir kokios gimdyvių priežiūros Emilija, pati būdama akušerė, linkėtų Lietuvai.
„Kalba mamos“ veiklą paremti galite Contribee, kur rėmėjai klauso papildomų pokalbių, bendrauja uždaroje FB grupėje ir susitinka mamų pusryčiuose Vilniuje.
Laidos „Sveikatos kultūra“ kuriamos bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija. Laidos finansuojamos ES Socialinio fondo lėšomis.

[S03E14] IŠTRAUKA Eglė Juzumas: kuo daugiau įvairovės pirmaisiais vaiko metais, tuo mažiau išrankus jis bus ateity

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai.
Kviečiu klausyti pokalbio su maisto fotografe, tinklaraštininke, turinio kūrėja Egle Juzumas, ką tik tapusia dviejų vaikų mama. Sveikinu, Egle, ir džiaugiuosi galėdama padovanoti išsirinktą VAGOS leidyklos knygą „Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai: kaip numalšinti kovas ir užauginti draugus visam gyvenimui“. Pati kol kas nesu skaičiusi šios knygos, bet esu girdėjusi tikrai daug gerų atsiliepimų, tad jei tema aktuali, verta žinoti, kad tokia knyga yra.
Eglės tinklaraštis Instagram'e „Mano vaikas valgo viską“, turintis virš 20 tūkst. sekėjų, drįstu sakyti, kad intriguoja ir savo pavadinimu, ir vizualu – čia nėra pastelinių spalvų ir mielų paveikslėlių, būdingų didžiajai daliai verslų ir absoliučiai viskam, kas susiję su vaikais. Tai pat, įkišus ten nosį,  tikiu, daugumą nustebina patiekalai, kuriuos Eglė, beje, siūlo ne tik vaikams, bet ir visai šeimai. Mūsų šeima labai dažnai naudojasi jos paruoštukais.
Eglė jau daug metų domisi gastronomija ir dalinasi įdomiomis įžvalgomis, savo šeimos patirtimi auginant ketverių Leoną, o visai neseniai pradėjo ir mitybos mokslus. Eglę seku ir pakalbinti norėjau jau labai seniai, tad džiaugiuosi, kad galų gale prisiruošėm.
Kalbamės apie tai, kokia buvo jos pačios kelionė iki sąmoningo valgymo ir meilės maistui ir kokie, jos nuomone, yra esminiai principai, norinti tą meilę išugdyti vaikui.
Klausiau jos, kaip prasidėjo jos sūnaus draugystė su maistu, kokių klaidų Eglė tėvams pataria vengti, kokios taisyklės jos šeimoje galioja dėl viso maisto, kurio neturėtų būti vaiko racione, siekiant subalansuotos ir sveikos mitybos: čia tikrai kalbame apie cukrų, visus saldumynus, limonadus, čipsus, įvairius parduotuvinius užkandžius, kurie visai nėra jau tokie nekalti, kad ir kas ten būtų užrašyta ant etikečių.
Taip pat abi pakalbėjome ir pasidalinome patarimais, kaip išvengti didelės netvarkos leidžiant vaikui valgyti savarankiškai ir kokia yra to savarankiško valgymo nauda. Kaip galime patiekti vaikui maistą, kad jo švaistoma būtų kuo mažiau, kai vaikas valgo pats.
O galiausiai pakalbėjome ir apie sveiką protą rūpinantis, kad šeima valgytų sveiką, naminį maistą. Abi su Egle sutariam, kad tikrai verta susipaprastinti maisto ruošą, bet vis tiek džiaugtis naminiu maistu, nei per kančią ir sukąstus dantis gaminti vis iš naujo ir nekęsti gaminimo. Žodžiu, kaip ir visur, čia ypač svarbu saikas, noras domėtis ir gera nuotaika.
Taigi, kviečiu klausyti pokalbio su Egle ir labai tikiuosi, kad išgirsite vertingų patarimų ir idėjų, ypač, jeigu esate pradėję ar tuoj laukia vaiko primaitinimo kelionė.
Primenu, kad šis pokalbis nuo rytojaus, t.y. liepos 4 dienos 13 val., bus girdimas tik Contribee rėmėjams. Ten kviečiu ir susitikti.
Marija

[S03E13] Mintautė Jurkutė ir Akvilė Giniotaitė: kas gali padėti pasiekti balansą šeimoje?

Šiandien svečiuose prie mikrofonų – Mintautė Jurkutė, Lygių galimybų kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė, ir Akvilė Giniotaitė, bendruomenės „Ne Kopūstų Vaikai“ įkūrėja ir lytiškumo ugdymo specialistė.
Projekto „Daugiau balanso“, apie kurį, tikiu, jau daug kam iš jūsų yra tekę bent puse ausies girdėti, autoriai parengė ir siūlo kiekvienam žmogui susidėti individualią, iš 11 skirtingų gyvenimo sričių sudarytą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. Ši formulė gali padėti jums pabėgti nuo jausmo, kad NIEKAM NĖRA LAIKO.
Ji veikia labai paprastai – prie kiekvienos iš 11 sričių galite pažymėti, kiek šiuo metu skiriate jai laiko, o žemiau – kiek norėtumėte skirti iš turimų 168 val/sav. Tai darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis/namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas,  iššvaistytas/užpildytas laikas. Kai padarysite savo pasirinkimus, apačioje pamatysite skirtumą tarp to, kiek realiai skiriate laiko konkrečioms sritims ir kiek norėtumėte jo skirti. Formulę rasite ČIA.
Darbo visai nemažai norint šią formulę užpildyti, galima išsigąsti ir numesti į šoną, bet pabandykit. Atrodo tikrai puikus įrankis, jei klausimas „kur dingsta mano laikas“ arba chaotiška kasdienybė neduoda ramybės.
Formulės autoriai ragina ją paanalizuoti kartu su savo žmogumi – kokie mudviejų lūkesčiai? Kur kuris jaučiame didžiausią deficitą? Ką galime pakeisti ir perdėlioti mūsų gyvenime, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti? Ypač tai pravartu, jei iki sukuriant šeimą nesate susėdę pasikalbėti, kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai atsiras vaikai. Juk viskas taip pasikeitė, ar ne?  Ypač išaugęs poreikis tvarkai namuose, kuri suryja didelę dalį laiko, o vis tiek atrodo, tvarkingi namai būna 10 minučių.
Verta pasvarstyti, kokia gali praversti pagalba buityje, gal reikėtų daugiau pasidalinimo, o gal praverstų pagalba iš šono? Žinoma, tai yra finansus, bet ir požiūrį liečiantis klausimas. Ne kartą esame su mamomis kalbėję, kad skalbinių lankstymas gali būti ir kaip didžiausia kančia, bet ir kaip galimybė užsidėjus ausines paklausyti mėgstamo podcast‘o, audio knygos ar tiesiog pabūti vienumoje, ramybėje, tyloje (kas mamystėje yra šiokia tokia prabanga 😊 ) Bet jei nekenčiame tvarkymosi ir jis apkartina buvimą namie, vaikų auginimą, gal verta paieškoti pagalbos arba kažką susipaprastinti.
Labai svarbu spręsti šiuos klausimus komandoje ir vengti kaltinimų, pasimėtymų tomis frazėmis „tu visada“, „tu niekada“, kurių niekas nemėgsta ir jas išgirdę stoja į gynybinę poziciją. Bet tikslas juk – laiminga šeima.
Žodžiu, kalbėkitės, pabandykite keisti tai, kas nepatinka. Ir nepamirškit savęs. Laiminga mama – laiminga šeima. Labai gražiai Akvilė pačioje pabaigoje pasakė, kad jei būsime prioritetas sau, ir vaikai bus, nes kai būsime pailsėję, neužsiknisę nuo buities ir rūpesčių tėvai, mažiau pyksime ant vaikų ir daugiau džiaugsimės gyvenimu. Bus tiesiog lengviau būti.
Kalbėjome taip pat apie tai, su kokiais vaikystėje matytais pavyzdžiais ateiname kurti savo šeimų, koks šiandien tėčių vaidmuo ir  jiems keliami reikalavimai.
Ačiū Akvilei, kuri palietė būtinybės atsigręžti į bendruomenę ir to kaimo aplink svarbą. Jeigu viena pati šeima, keli suaugę žmonės, yra paliekami viską neva tobulai susidėlioti savo gyvenime, jie iš tiesų yra pasmerkiami paskęsti visame tame nuovargyje, buityje, žiauriai sudėtingame žongliravime ir jausme, kad va, esam nevykę, neišeina, nespėjam, nemokam.
Bet vaikai neturėtų rūpėti tik jų tėvams. Galų gale, juk ne sau juos auginame, ar ne? Auginame vaikus visuomenei, Lietuvai, pasauliui. Visai logiškai skamba, kad ne tik mums ir turėtų rūpėti augantys žmonės, kurie rytoj, po mūsų, jį kurs.
Ir čia norėtųsi kviesti gilesnei diskusijai, būtent dėl to šįkart mano įžanga tokia ilga. Ar mūsų visuomenei rūpi? Ar žmonėms palanku šiandien Lietuvoje auginti vaikus? Koks visuomenės, valstybės, politikų požiūris, jūsų nuomone, į vaikus? Norisi kviesti dalintis, ko reikėtų, kad Lietuvoje būtų palankiau auginti vaikus? Kad žmonės norėtų kurti šeimas?
Čia tikrai plati tema, kurioje, tikiu, šeimos gali pačios rasti sau tinkančius sprendimus, o iš valstybės praverstų ne mažinamos išmokos, o pagalba šeimoms, tikros, realios šeimos politikos kūrimas, nes iki šiol, panašu, kad viskas, apie ką kalbama paliečiant šeimos politiką, tai yra išmokų dydis. Finansinė parama šeimai svarbu, bet, mano galva, tikrai ne viskas į tai remiasi.
Kažkaip jaučiuosi truputį nusikaltusi, kad kalbant apie moterų grįžimą į darbą ir tėčio išėjimą į vaiko priežiūros atostogas, nepaliečiau noro pabūti su vaiku ilgiau, o akcentavau finansinį aspektą, nors pati į darbus aktyviai negrįžau po pirmo vaiko ir dabar, po antros dukros gimimo, ir dėl to, kad noriu savo vaikus auginti remiantis prieraišumo teorija, o į darbus grįžti iš lėto. Tai mūsų šeimos sprendimas ir net jeigu suprantame finansinę to naštą, kai šeimą išlaikyti reikia beveik vienam žmogui, šiandien visgi renkamės tokį kelią.
Jeigu greičiau į darbus norinčioms sugrįžti moterims ir šeimoms yra aktualūs darželiai, kuriuose vaikus galėtų palikti nuo metų, šeimoms, kurios vaikus augina prieraišiai, jie tikrai nereikalingi, bet reikalingos erdvės, kuriose galėtų burtis bendruomenė, kur mamos galėtų nesijausti vienišos pasirinkusios būti su vaikais ilgiau, nes mato tame prasmę. Pavyzdžiui, Suomijoje, Helsinkyje, kur mūsų šeima gyveno keletą metų, galėjome iš arti pamatyti ir naudotis prie žaidimų aikštelių pastatytais pastatais, kuriose renkasi šeimos, mamos, tėčiai su vaikais, kur vyksta įvairios veiklos, o mokyklinio amžiaus vaikai gali po pamokų ateiti praleisti laiką, yra virtuvė, erdvė žaidimui, būreliams, tualetas.
Beje, noriu pasidžiaugti ir pakviesti kiekvieną antradienį, 10 val., Vilniuje į „Kalba mamos“ pusryčius. Jeigu ieškote bendruomenės ir tokių susitikimų, kviečiu remti tinklalaidę 3 eur ar didesne suma ir jungtis prie mūsų. Visą informaciją rasite Contribee.
Kviečiu klausyti, dalintis, diskutuoti, kelti šiuos klausimus, reikalauti darbdavio geresnių darbo sąlygų, kurios tenkintų jūsų šeimą, jūsų pasirinktą vaikų auginimo filosofiją, jūsų vertybes. Nes geri pavyzdžiai užkrečia.
Gero klausymo!
Marija

[S03E12] Gediminas Astrauskas: norėjau būti tėtis, kurį vaikai mato ne tik kelias valandas po darbo

Tėčio dienos proga kviečiu klausyti pokalbio su trijų vaikų tėčiu, IT specialistu Gediminu Astrausku. Pakalbinti jį buvo labai smalsu sužinojus, kad gimus antram vaikui, jis išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Tokių pavyzdžių savo aplinkoje žinau vos keletą.
Atvirai kalbant, man nepatinka iniciatyvos, verčiančios šeimą paklusti ir pagal kažkieno sugalvotas taisykles priimti sprendimą, kas ir kiek turi laiko auginti vaikus, greičiau ar lėčiau grįžti į darbus. Manau, kad kiekvienai šeimai turėtų būti palikta teisė nuspręsti, kaip ji nori tą daryti. Juk skiriasi žmonių darbo pobūdis, poreikiai, gyvenimo būdas, prioritetai ir pasirinkimai. Bet man labai įdomu, kaip šeimos susidėlioja savo tvarką ir augina vaikus.
Su Gediminu kalbamės, kodėl jie nusprendė su žmona apsikeisti vietomis – jis išeiti iš darbo ir leisti dienas su vaikais, o žmona – grįžti į darbus. Kodėl bijojo, kaip reagavo darbdavys, artimieji ir draugai, kas pradžioje buvo sunkiausia, kaip leido dienas su vaikais ir kaip į kasdienybę sugrįžo jo mėgstamas užsiėmimas – bėgimas, nors tapęs tėčiu galvojo, kad teks jį palaidoti.
Instagram'e Gediminas dalinasi akimirkomis iš kasdienybės ir praktiškais patarimais norintiems bėgioti su vaikais. Šiandien jis drąsina tėvus nebijoti pradėti bėgioti su paprastu vaikišku vežimėliu, nes pamena, kad pats dėl svarstymų, jog tam būtinai reikia specialaus vežimėlio, prarado visus metus.
Tėčius ragina nebijoti išeiti į vaiko priežiūros atostogas, o mamoms siunčia pliūpsnį pagarbos žodžių už tai, kiek iš tiesų jos sugeba visko padaryti būdamos su vaikais. Anksčiau drįsdavęs žmonai papriekaištauti, kad kaip ji būdama namie nepagamino valgyti, pats išėjęs į vaiko priežiūros atostogas, suprato, kad tai ne taip ir paprasta, todėl atsiprašo ir atsiima savo žodžius.
Bet apie viską kviečiu klausyti paties Gedimino.
Kviečiu remti pokalbius, jei norisi, kad jie ir toliau gyvuotų. Tą padaryti galite Contribee
Ačiū už paramą, kad klausote ir kad dalinatės žinia apie šiuos pokalbius su kitomis mamomis.
Linkėjimai,Marija