Kalba mamos

Apie motinystę ir pačius įvairiausius jos atspalvius kasdienybėje. Kuria Marija Keršanskienė.

Listen on:

  • Apple Podcasts
  • Google Podcasts
  • Podbean App
  • Spotify
  • Listen Notes

Episodes

Monday May 09, 2022

Įsibėgėjo tretieji tinklalaidės metai ir kviečiu visus, kurie šiuos pokalbius atrado tik dabar, pasidairyti archyve, kuriame rasite jau virš 40 pokalbių įvairiomis temomis su nuostabiomis, įkvepiančiomis ir širdį atvėrusiomis mamomis bei tėčiais. O tuos, kuriems šie pokalbiai atrodo svarbūs ir reikalingi, jeigu jų laukiate, kviečiu paremti tinklalaidę Contribee.lt/kalbamamos. Ačiū už paramą ir už grįžtamąjį ryšį, kuris, kaip šiame pokalbyje dalinsis ir mano pašnekovė, įkvepia, augina sparnus ir skatina nesustoti. O šiandien dalinuosi jaukiu pašnekesiu su Inga Narijauskiene, dviejų, jau suaugusių vaikų, mama, užsiėmimų „Mamų dainos“ ir terapinių pasakų apie Pelėdą Drūliją kūrėja. Užsiėmimus, apie kuriuos plačiau išgirsite pokalbio metu, Inga pradėjo vesti dar 1999 metais, tad pirmieji leliukai, kažkada dainavę su mamomis daineles ir žaidę pirštų žaidimus, jau užaugo ir visai gali būti, kad jau grįžta arba tuoj grįš pas Ingą su savo leliukais. Man buvo labai smalsu, kaip šie užsiėmimai prasidėjo, kodėl Ingą taip domina ankstyvoji vaikų psichologija ir ugdymas, kur ji ieško informacijos, kuria dalinasi su šeimomis, kaip ji pati augino savo vaikus ir ar mamos su vaikais, kurie ateina šiandien į jos užsiėmimus, labai skiriasi nuo tų, kurie ateidavo prieš daugiau nei 20 metų. Taip pat pakalbėjome apie terapines pasakas ir kūrybiškumą. Apie „Mamų dainas“ sužinojau iš kitos mamos dar prieš 4 metus, bet pradėjome lankyti tik visai neseniai su Elze. Ir nors dažniausiai į įvairius susibūrimus mamoms su vaikais aš žiūriu skeptiškai, nes mane vargina didžiulis triukšmas ir galvomis lipantys vaikai, o to išvengti dažniausiai nelabai pavyksta, kai daug mažų žmogelių sueina į vieną krūvą. Tačiau Ingos užsiėmimuose viskas kažkaip taip jaukiai, paprastai, lengvai, neįkyriai ir abi su Elze ten jaučiamės labai gerai. Pirmadienis tapo smagiu savaitės prasiskaidrinimu. O dainas ir žaidimus parsinešame namo, niūniuojame ir dainuojame kai kurias iš jų jau visa šeima. Todėl mielai dalinuosi ir rekomenduoju, jei ieškote kažko panašaus. Smagaus klausymo! Kalbėkime, mamos. Linkėjimai,Marija

Friday Apr 29, 2022

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai. Kalbame su Egle Vankeviče, pamenukų mama, kuri, nors jau sugrįžusi į darbus, nori pasidalinti mintimis apie tai, kaip gyveno, ką veikė, kas buvo sudėtingiausia ir kas labiausiai džiugino, kol buvo tuos ketverius metus namuose su vaikais, kaip organizavo ekskursijas ir pokalbius. Kodėl grįžtant į darbą po vaikų auginimo jautėsi pakėlusi savo kvalifikaciją? Ko išmokė, kaip pakeitė tapimas mama moterį, kuri anksčiau iš vis nenorėjo turėti vaikų? Gal sakyti „namuose“ ir nėra labai tikslu, nes Eglė iš tų žmonių, kurie mėgsta veikti. Nors ir buvo laikas, kai ji jatėsi įkritusi į savigailos ir aukos vaidmenį, bet likti jame nenorėjo, o šalia buvo ir vyras, kuris vis skatindavo išplėšti iš laiko auginant vaikus kuo daugiau kažko smagaus ir širdį paglostančio SAU. Kai pirmajam vaikui buvo pusė metų, Eglė sugalvojo vesti ekskursijas mamoms su vaikais vežimėliuose. Vėliau, kai per pusnis stumti vežimėlius pasidarė sudėtinga, organizuodavo pokalbius, kuriuose dalyvaudavo įvairių sričių specialistai. O atėjus pandemijai ir užsidarius namuose, prisimindama tuos pokalbius, parašė knygą „Apie ką kalba mamos“. Nors Eglės pasidalinimas, jog tie ketveri metai, praleisti diena iš dienos būnant su vaikais, jai atrodo vienas nuostabiausių laikotarpių jos gyvenime, gali skambėti pernelyg romantiškai, jų šeimos neaplenkdavo iššūkiai, nemiegotos naktys ir vaikų ligos. Na, viską jūs žinot, kaip ten su tais vaikais būna. Ir kartais būna tikrai sunku. Yra momentų, laikotarpių, kuriuos tiesiog turi išbūti. Bet kas galėtų paneigti, kad mūsų laimė priklauso nuo mūsų pačių? Pamenu, kaip su pirmagimiu ilgai kankinausi ir keikiau visą pasaulį, kad jis keliasi 6 val. ryto, o kartais ir dar anksčiau. O štai su dukra ankstyvi rytai labai patinka ir visai nevargina. Tam reikėjo vieno mažo pokyčio – vakarais eiti miegoti anksčiau. Kviečiu klausyti! Kalbėkime mamos,Marija

Monday Apr 04, 2022

Kalbamės su Marija Dautartaite, kuri kartu su kolege Ona Marija Vyšniauskaite įkūrė socialinę iniciatyvą „MaMaDu“, siekiančia skleisti žinią tėvams, globėjams, žmonėms, dirbantiems su mažais vaikais, apie ankstyvosios raidos svarbą. Marija Dautartaitė, būdama prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, dirbo su kampanija „Už saugią Lietuvą“, kurios rezultatai buvo labai iškalbingi ir aiškūs. Marija pamilo socialinę politiką ir jos keliai vėliau nuvedė į Harvardo universiteto Vaiko raidos centrą, kuriame suprato, jog mokslas jau turi atsakymus, yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kodėl, pavyzdžiui, Lietuvoje susiduriame su tam tikromis socialinėmis problemomis. Marija tiki, jog daug pigiau ir prasmingiau yra imtis prevencijos tam, kad jų išvengtume, nes dažnai, jas pastebėjus paauglystėje ar dar vėliau, spręsti yra arba labai brangu, arba jau per vėlu. Todėl dėmesys, pagalba tėvams, kurie augina mažus vaikus, yra pirmasis žingsnis siekiant sėkmingos ir laimingos visuomenės. Apie tai Marija svajoja ir tiki, kad Lietuva, būdama maža šalis, turi tam visas galimybes. Tikriausiai pastebėjote, kad ankstyvosios vaiko raidos tema šiandien tikrai „ant bangos“. Ir ne be reikalo. Pasak mokslininkų, pirmosios tūkstantis gyvenimo dienų, t.y. pirmieji treji gyvenimo metai, yra jautriausias ir svarbiausias gyvenimo etapas, kai formuojasi visos vaiko emocinės ir fiziologinės sistemos, įgūdžiai – pamatas viskam, ką vaikas turės išmokti vėliau, norėdamas tapti sėkmingu visuomenės nariu. „Būtent per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus formuojasi tolesnio gyvenimo pagrindai, kuriasi pamatiniai vaiko elgesio modeliai, susidaro pagrindinių įgūdžių bazė, o savijauta turi itin svarbų poveikį ateities sveikatai. Vaiko raidos mokslas teigia, kad šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus artimas ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo. Net jei tai nėra tėvas, bet senelis, globėjas ar net socialinis darbuotojas – svarbu, kad šalia vaiko būtų bent vienas suaugęs žmogus, suprantantis vaiko poreikius ir į juos reaguojantis.“ (https://www.bernardinai.lt/iniciatyvos-mamadu-autores-sms-zinutemis-padesime-tevams-atliepti-vaiku-poreikius-nuo-pirmos-gimimo-dienos/ ) „MaMaDu“ tikslas – ne apkrauti tėvus kalnu informacijos ar patarimais apie tai, kokius būrelius reikėtų lankyti ir žaislus pirkti, bet padėti, siunčiant kassavaitines trumpąsias SMS žinutes, su koncentruota, mokslininkų paremta informacija, atverti vaikų raidos galimybes ir pasiekti pilną jų potencialą. Iš esmės žinutėse nesulauksite jokių patarimų, kuriems būtų reikalingi pinigai. Nes pirmaisiais keliais gyvenimo metais vaikui pilnai užtenka laimingų, smalsių tėvų ir saugios aplinkos. Apie šių žinučių turinį ir temas plačiau pakalbėsime su Marija. Kviečiu klausyti ir dalintis pokalbiu bei žinia apie puikų projektą su savo rato žmonėmis – draugais, seneliais, jūsų vaiko krikšto tėvais, auklėmis ar darželio auklėtojais, kad kuo daugiau žmonių pasiektų vertinga informacija apie ankstyvosios vaiko raidos svarbą. Taip pat kviečiu remti „Kalba mamos“ lietuviškoje paramos rinkimo platformoje Contribee, kur jūsų lauks tik rėmėjams skirti papildomi pokalbiai. O jeigu tinklalaidę atradote tik dabar, kviečiu pasižvalgyti archyve, kur rasite virš 30 pokalbių įvairiausiomis temomis. Jeigu norite pirmieji sužinoti apie naujus pokalbius, prenumeruokite tinklalaidę platformoje, kurioje ją klausote. Ačiū, kad remiate ir dalinatės žinia apie pokalbius. Kalbėkime, mamos! Marija

Monday Mar 07, 2022

„Prieš tokį blogį mes galime kovoti tik gyvenimu. Likti gyvi. Jaučiantys, bet gyvenantys žmonės. Nes blogis siurbia iš mūsų norą gyventi.“ Šiam pirmadieniui buvo suplanuotas visai kitoks pokalbis, bet norėjau, kad šiuo neramiu metu tinklalaidė būtų naudinga, todėl pakviečiau psichologę Sigitą Valevičienę pakalbėti apie jausmus, kurie daugeliui taip stipriai ir netikėtai įsiveržė į mūsų gyvenimus. Kai jau galvojome, kad ateina pavasaris, vasara, anot kai kurių ekspertų, pradėjo šviestis ir Covid pabaiga, prasidėjo karas. Galvojame apie jį gamindami valgyti, migdydami vaikus, dirbdami savo įprastus darbus, kurie, žūstant nekaltiems žmonėms, gali atrodyti visai neprasmingi. Po 11 dienų nuo karo Ukrainoje pradžios, vakar sugebėjau pasiimti į rankas knygą. Bet net ir toji panašia tema. Kai kurie iš mūsų jaučiame kaltę bandydami gyventi įprastai. Ar tai normalu? Kaip neįkristi į paniką? Kaip rasti vidurį tarp „Ukrainoje vyksta karas“ ir „gyvenimas nesustojo, turime išsaugoti savo įprastą gyvenimo ritmą“? Koks mūsų santykis su mirtimi? Blogis yra šio pasaulio dalis – kaip nenusivilti pasauliu, žmogumi? Ir dar kartą apie tai, kaip galime padėti sau įtemptu metu. „Pandemijos metu supratome, kad vidinis pasaulis yra svarbus. Dabar jis yra egzistenciškai svarbus. Kaip išgyvensim šią traumą, priklauso nuo to, ką darysime su savimi.“ Kviečiu klausyti ir dalintis su tais, kam jis šiuo metu galėtų padėti pasijusti geriau. Nuo šiol pokalbius remti kviečiu tik Contribee. Čia rasite pokalbius, skirtus tik rėmėjams. Ačiū už paramą, kuri leidžia šiems pokalbiams gyvuoti. Linkėjimai,Marija

Thursday Feb 17, 2022

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę Contribee rėmėjai. Kviečiu klausytis pokalbio su psichologe psichoterapeute Jurga Dapkevičiene. Ją pokalbiui pakviečiau perskaičiusi įrašą Facebook‘e, kur ji rašė apie mamų siekį būti tobuloms, sunkumų neigimą, baimę prašyti pagalbos ir baimę priimti visas motinystės, kaip ir gyvenimo, spalvas. O jos juk varijuoja nuo pačios šviesiausios iki pačios tamsiausios. Kalbėjome apie tai, iš kur kyla šis noras siekti tobulumo, motinystės idealizavimas visuomenėje, su kuriuo ateina ir nežmoniški reikalavimai, kuriuos keliame ir pačios sau. Be jokios abejonės, prie viso šito vaizdinio prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose vis dar gausu idealizuoto motinystės vaizdinio. Norisi pacituoti ištrauką iš Jurgos Dapkevičienės įrašo: „Idealūs motinystės vaizdai – reti tobulybės blyksniai gyvenime – ima atrodyti kasdienybe, kurios tik jai vienai – nevykėlei – nepavyksta pasiekti. Kyla kaltė, nerimas, baimė, liūdesys, galiausiai pyktis, kuris nukreipiamas į vyrą arba vaiką. Tiesa išlaisvina. Pripažinus, kad gali būti labai sunku ir nepatogu laikyti netgi lengviausią kūdikį, galima ieškoti, o kaipgi įsipatoginti – rasti poilsį teikiančias padėtis ir pozicijas. Ramiai žvelgiant į savo netobulumą, lengviau susitaikyti, kad gyvas, tikras žmogus yra visai kas kita nei bendrinis, knygose aprašomas vaikas ar youtubo mažylis, kuris net verkia pagal tam tikrą, lengvai atpažįstamą melodiją. Tiesiog laikant ir ramiai atlaikant pamažu viskas lengvėliau, nors kartais – ir vėl – labai sunku...” O pokalbyje mes palietėm vaikų ir tėvų, mamos ir dukros santykio temą, kartų skirtumus, apie būtinybė nepamesti savęs, savo pomėgių, poreikių tapus mama, kad ir kaip kartais tai atrodo sudėtinga. Kviečiu klausyti. Šis pokalbis atviras visiems bus iki rytojaus vakaro, o vėliau jį galėsite perklausyti tik Patreon arba Contribee platformose, kuriose kviečiu remti šią tinklalaidę. Ačiū už paramą, kad klausot ir dalinatės su kitomis mamomis. Jūsų pasidalinimai yra labai svarbūs, nes būtent taip šie pokalbiai gali pasiekti ir kitas mamas, kurios ieško įkvėpimo, ramybės ir bendrystės. Ačiū. Pokalbis įrašytas VU START FM. Dėkoju leidyklai VAGA, kuri dovanoja mano pašnekovams puikias knygas. Kalbėkime, mamos.Marija

Monday Jan 31, 2022

„Sekasi geriau, nei gėles auginti. Tiek ilgai nė vienos gėlės neturėjau, o Ūlai jau 4 mėnesiai.“  Tęsiu pažadą kviesti tėčius dažniau. Šįkart kalbame su Adomu, kuris į tėvystės frontą įžengė prieš keturis mėnesius. Nors paprašytas kažką patarti ar palinkėti tėčiams kuklinosi dėl savo trumpos patirties, visgi būtent pati pradžia, man atrodo, yra pati tirščiausia ir intensyviausia šios kelionės dalis. Būtent pradžioje dar sunku susigaudyti, kaip viskas pasikeitė ir kokios košės čia prisivirėm :) Pokalbis, nors ir linksmas, su daug juoko ir krizenimo, mano ausims leido išgirsti daug apie tai, ką mąstė, dėl ko nerimavo, ką patyrė Adomas, laukdamas dukrytės. Jis dalinosi apie pasikeitusį požiūrį į moteris ir verkiančius vaikus, po gimdymo norą skambinti mamai ir už viską atsiprašyti, o visoms, gatvėje sutiktoms mamoms, duoti „penkis“. O tikriausiai vienas gražiausių pastebėjimų man buvo apie tai, jog meilė vaikui, jo nuomone, auga pirmiausia per meilę mamai ir ne kartą paminėjo, kad savo svarbiausiu darbu pačioje pradžioje jis laikė būtent rūpestį žmona. „Aš jau visą nėštumą jaučiausi skolingas. O po gimdymo supratau, kad visą gyvenimą tos skolos neatiduosiu.“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje START FM. Pokalbį remia „Nėštumo kalendorius“ - nemokamas informacinis leidinys, jau keturiolika metų lydintis Lietuvos šeimas ypatingu moters nėštumo laikotarpiu ir pirmaisiais kūdikio metais. „Nėštumo kalendorius“ ir „Kūdikio dienoraštis“ yra nemokami leidiniai, bet jei negavote jų pas savo ginekologę ar akušerę, užsisakyti galite www.nestumokalendorius.lt Tinklalaidę remti galite PATREON arba CONTRIBEE. Ten rėmėjai klauso dvigubai daugiau pokalbių. Gero klausymo! Linkėjimai,Marija

Monday Jan 10, 2022

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę Contribee rėmėjai. Sveikam kūne – sveika siela, ar ne? Naujų metų pradžia – puikus laikas motyvaciniam pokalbiui apie tai, kodėl verta sportuoti ir rūpintis savo kūnu. Kalbame su sertifikuota nėščiųjų ir moterų po gimdymo sporto trenere Vaiva Bertašiūte apie moters kūną po gimdymo. Kaip jį pakeičia gimdymas? Kodėl svarbu rūpintis dubens dugno raumenimis taip pat, kaip rūpinamės pilvo presu norėdamos turėti sicks pack‘ą? Ar tikrai turint diastazę padėti gali tik operacija? Ar šlapimo nelaikymas – gimdymo kaina ir nuosprendis visam gyvenimui? Kada kėgelio pratimai reikalingi, o kada gali situaciją pabloginti? Nors kūnas po gimdymo pasikeičia, tai dar nereiškia, kad jis negali būti stipresnis, nei bet kada anksčiau. Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti pokalbį. Kalbėkime mamos! Linkėjimai,Marija

Saturday Dec 18, 2021

Kviečiu klausyti pašnekesio su psichologe, dviejų mergaičių mama, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore Milda Kukulskiene. Su Milda kalbamės jau ne pirmą kartą, 2020 metų pavasarį esame įrašę pokalbį apie tai, kaip padėti sau siaučiant pandemijai, kuri į mūsų gyvenimą atnešė tiek daug nerimo ir chaoso. Jį rasite ČIA. Šįkart Mildą pakviečiau pakalbėti apie antro vaiko atsiradimą šeimoje ir nuovargį tėvystėje, kuris, kaip sako Milda, auginant vaikus yra visiškai normalus. Normalu kasdien vakare jaustis pavargusia mama ar tėčiu, nes gyvenimas su vaikais yra labai intensyvus. Vis dėlto, yra tam tikri momentai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir ieškoti pagalbos. Man labai norėjosi pokalbio su Milda ne tik kaip su psichologe, bet – ir netgi labiau – kaip su dviejų vaikų mama. Ji dalinosi, kada jai buvo sudėtingiausias etapas augant dukrytėms, kurioms šiuo metu yra 6,5 ir 4,5 metų, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžia savo šeimoje, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys. Prieš kviečiant klausyti pokalbio pasinaudosiu besibaigiančių metų proga ir padėkosiu visiems, kurie remiate tinklalaidę, kurie parašote, pasidalinate įspūdžiais perklausę pokalbius, kurie rekomenduojate juos kitiems – jaučiuosi labai dėkinga ir tikrai tai vertinu. Kartais viena palaikymo žinutė paskatina nesustoti ir kurti toliau. Todėl nuoširdžiai dėkoju ir linkiu jūsų šeimoms šviesių, jaukių Šv. Kalėdų ir viltingos naujų metų pradžios. Tegul jie atneša daugiau ramybės, pasitikėjimo, dėkingumo ir pastabumo geriems, gražiems dalykams, o sunkumai ir iššūkiai stiprina. Šio pokalbio atspirties taškas man buvo Mildos įrašas Instagram'e, kurį paskaitysiu šio pokalbio pristatymo pabaigoje. Kitas pokalbis bus skirtas tik rėmėjams Patreon‘e arba Contribee, tad kviečiu jungtis į rėmėjų būrį, jei norisi daugiau pokalbių. Šį pokalbį remia pirmieji Lietuvoje pradėję ir jau septynerius metus Kaune riešutų kremus ir becukres chalvas gaminantys „Sviestas sviestuotas“, kurių nuolat galima rasti ir mūsų šeimos virtuvės spintelėje. Visada švieži, klasikinių skonių kremai ir originalios riešutų interpretacijos, net 12 skirtingų rūšių. Puikus pasirinkimas šeimoms, nuo pačio mažiausio iki didžiausio, kiekvienam, ieškančiam natūralaus ir maistingo užkandžio. Už nuotrauką dėkoju Evgeniai Levin. Kalbėkime, mamos.Marija

Saturday Nov 27, 2021

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai. Kviečiu pokalbiui apie psichologinį atsparumą su psichologe, meno psichoterapeute, dvynukų mama Evelina Savickaite-Kazlauske, kuri yra ir knygos „Kaktusas ar pienė“ autorė. Koks yra atsparus žmogus? Ar galime išmokti tokiais būti? Kokį vaidmenį čia atlieka genai, o kiek galios keistis turime patys? Ar psichologiškai atsparūs tik ypatingų, neįtikėtinų istorijų herojai, o gal kiekvienas iš mūsų yra savaip stiprus ir norėdamas gali keltis vėl ir vėl iš naujo ir žengti pirmyn? Kodėl tiek daug kalbama apie mitybą, miegą, fizinį aktyvumą? Šie klausimai narstomi ir Evelinos knygoje, ir mūsų pokalbyje. Dar kelios temos, kurias palietėme – tai Evelinos šeimos sprendimas po dešimties metų gyvenimo užsienyje sugrįžti į Lietuvą, to priežastys ir pirmieji įspūdžiai. Taip pat klausiau, ką davė kelionė su tuomet dar tik būsimu vyru aplink pasaulį, trukusi pusantrų metų ir leidusi įkelti koją į 6 žemynus bei keliauti su 720 įvairiausių priemonių. O kuo ši kelionė panaši su motinyste? Kviečiu klausyti ir dėkoju Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM, kur galim jaukiai, šiltai ir profesionaliai įrašinėti šiuos pokalbius. Jau kurį laiką kas antrą pokalbį išgirsti turi galimybę tik rėmėjai, tad jei norisi daugiau turinio, kviečiu jungtis į rėmėjų būrį. AČIŪ už paramą! Linkėjimai,Marija

Monday Nov 01, 2021

Pokalbis su menotyrininke, kuratore ir vizualiųjų menų redaktore žurnale „Nemunas“ Aiste Marija Grajauskaite, kuriai parašiau iškart, kai perskaičiau jos straipsnį „Literatūroje ir mene“ pavadintą „Mūsų vaikai, gėda ir lietuviški muziejai“. Aistė mano, jog „Lietuvoje muziejai pamiršo, kad parodų ekspozicijos turėtų būti sukurtos atsižvelgiant į kelis dėmenis. Svarbi ne tik puiki, suaugusiųjų akims graži parodų architektūra, bet ir puikiai sukurta edukacinė programa vaikams. Jei parodos neišlaiko šio balanso, tuomet kyla klausimas, kaip galime norėti, kad meninės edukacijos nepatyrę vaikai pernakt taptų dvidešimtmečiais meno mylėtojais ir žinovais?..“ Sakote, vaikai nemėgsta muziejų? Klausiate, kaip juos sudominti? Kodėl verta juos ten vestis? Būtent apie tai ir kalbėsime su Aiste, dešimt metų dirbančia su muziejais ir galerijomis. Pirmieji jos motinystės metai prabėgo Nyderlanduose, o patirtimi apie lankymąsi meno erdvėse su vaikais ji gali pasidalinti iš įvairių šalių. Kuo ta patirtis kitokia, nei Lietuvoje? Ką galime padaryti, kad ir pas mus į vaiką muziejuje būtų žiūrima kaip į įprastą lankytoją, o ne kaip į naštą, trukdį, o kartais net ir visai nepageidaujamą svečią? Aistė pasidalino mintimis, ką galėtų padaryti Lietuvos muziejai ir galerijos, o ką – tėvai, kad vaikams pažinti meną būtų gera ir įdomu, kad visi galėtume sugyventi po viena saule prie to paties paveikslo. Aistės patarimas tėvams – padaryti namų darbus ir atsipalaiduoti: „Eiti į muziejų nebūtinai kaip į šventę, bet ir ne kaip į darbą. Priimti jį natūraliai. Tai yra natūrali erdvė, kurioje mes visi turime jaustis gerai.“ Kviečiu klausytis ir tapti rėmėjais Patreon ar Contribee, kur turėsite galimybę klausyti papildomus pokalbius, skirtus tik rėmėjams. Ačiū! Pokalbis įrašytas VU radijo stotyje START FM, kurios klaustyti galite radijo bangomis 94.2 Vilniuje. Nuotraukos autorė Eglė Juzumas. Gero klausymo!Linkėjimai,Marija

Friday Oct 01, 2021

Tai pirmoji pokalbio dalis. Visą pokalbį girdėti gali Contribee rėmėjai. Pokalbis su gydytoja dietologe, sertifikuota žindymo konsultante, dviejų vaikų mama Barbora Jarašūne.Jei tinklalaidę atradote tik dabar, kviečiu pasidairyti praėjusių dvejų metų pokalbių archyve, kuriame rasite nuoširdžių pokalbių pačiomis įvairiausiomis temomis. Jau kuris laikas Patreono ir Contribee rėmėjai gali girdėti papildomus pokalbius, tad jei norisi daugiau turinio, kviečiu jungtis prie rėmėjų būrio ir tapti „Kalba mamos“ bendruomenės dalimi. Ačiū už paramą! Su Barbora kalbame apie mamos pieno naudą kūdikiui, trumpai ir apie tai, kaip tas pienas pasigamina, su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria žindančios mamos, koks maistas gali padėti greičiau atsistatyti moters organizmui po nėštumo ir gimdymo. Barbora dalinasi patarimais, kokius maisto produktus reikėtų riboti ir nuo ko pradėti, jei tėvai įtaria, kad mažylis netoleruoja kokių nors maisto produktų. Tikriausiai visi esame girdėję daug įvairiausių mitų apie žindymą, tad su Barbora palietėme ir keletą iš jų, o gražiausia šiame pokalbyje man Barboros šiltas balsas ir rūpestis, kad mamos ne kuo daugiau maisto produktų atsisakytų, o kaip tik valgytų kuo įvairesnį ir vertingesnį maistą. Man labai patiko, kad Barbora taip išsamiai atsakė į klausimą apie kofeino vartojimą žindant, nes iki šiol visur mano matyta informacija šiuo klausimu dažniausiai būdavo paviršutiniška, tiesiog išversta iš užsienio populiarios literatūros, pernelyg nesigilinant net apie kokią kavą kalbama. Taigi sužinosit, kaip paruošta kava turi mažiausiai ir daugiausiai kofeino? Koks jo suvartojamas kiekis yra saugus? Kiek kofeino patenka į mamos pieną? Ši informacija, tikiu, padės kiekvienai mamai savarankiškai priimti sprendimą dėl išgeriamo kavos kiekio. Pokalbis labai išsamus ir ilgas, todėl padalinau jį į dvi dalis. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik rėmėjai Patreon'e arba Contribee. Apie ką joje kalbėjome, galit sužinoti paskaitę pokalbio chronologiją apačioje. Šį pokalbį remia pirmieji Lietuvoje pradėję ir jau septynerius metus Kaune riešutų kremus ir becukres chalvas gaminantys „Sviestas sviestuotas“. Visada švieži, klasikinių skonių kremai ir originalios riešutų interpretacijos, pavyzdžiui, lazdynų ir anakardžių, aguoninis, karijų ir datulių, su cinamonu ir razinomis – net 12 skirtingų rūšių. Be jokios abejonės, riešutų kremas – puikus pasirinkimas šeimoms, nuo pačio mažiausio iki didžiausio, kiekvienam, ieškančiam natūralaus ir maistingo užkandžio. Visą produkciją rasite www.sviestassviestuotas.lt, o spalio mėnesį su kodu „kalbamamos“ įsigyti galėsite su 10% nuolaida. Skanaus! 00:03:57 – medicinos, dietologijos mokslai ir žindymas – kaip šie keliai susitiko?00:10:25 – Barboros žindymo patirtis00:13:11 – dažniausi žindančių mamų iššūkiai00:15:56 – koks maistas gali padėti moters organizmui ir kūnui atsistatyti po nėštumo ir gimdymo?00:31:03 – kokių maisto produktų rekomenduojama vengti norint maitintis sveikai?00:43:14 – maistas, mamos pienas ir kūdikio virškinimo bėdos. Kokios gali būti priežastys? Kokie sprendimai?00:54:36 – kada ir kokius tyrimus verta daryti?00:57:42 – ar mamai trūksta pieno?  01:06:08 – ar yra mamos pieno gamybą skatinančių maisto produktų?01:16:51 – mamos pieno vertė01:23:55 – kofeinas žindant01:36:16 – kaip gaminasi mamos pienas? Gero klausymo :) Linkėjimai, Marija

Saturday Sep 18, 2021

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę rėmėjai Patreon ir Contribee platformose. Štai ir išaušo paskutiniojo šio sezono pokalbio valanda! Rugsėjo 17 dieną „Kalba mamos“ švenčia savo antrajį gimtadienį – būtent tą dieną pasirodė pirmasis pokalbis su psichologe Sigita Valevičiene. Prabėgo dveji metai, kuriuose sutilpo 32 pokalbiai pačiomis įvairiausiomis temomis su mamomis ir kol kas tik su vienu tėčiu, bet naujame sezone pasižadu tėčius pokalbiui kviesti dažniau, nes manau, kad jie tikrai turi, kuo pasidalinti, ir kol nėra tėčių podcast‘o (nors tauta vis dar laukia „Tėčio užrašų“ sugrįžimo), jaučiu pareigą prisidėti ir prie jų patirčių įgarsinimo. Tad, tėčiai, parašykit man, jei norit pasidalinti savo patirtimi! O tie, kas galbūt šią tinklalaidę atradote tik dabar, labai kviečiu pasidairyti pokalbių archyve, nes per dvejus metus prikalbėta tikrai nemažai. Antrojo sezono pabaigos proga noriu padėkoti visiems, kurie klausote, remiate Patreon ar Contribee platformose, reaguojate, dalinatės savo įžvalgomis ir rekomenduojate pokalbius klausyti kitiems tėvams. Labai vertinu tą grįžtamąjį ryšį, kurio sulaukiu, nes kai sukurtus pokalbius paleidžiu į neaprėpiamas interneto platybes, nuostabu matyti, sužinoti, kad jie pasiekia ir paliečia žmones. Kadangi sąrašas žmonių, kuriuos norėčiau pakalbinti vis ilgėja, todėl pilnomis kišenėmis idėjų žengiu į trečiuosius tinklalaidės metus ir žadu daugiau įvairesnių pokalbių. Kaip ir iki šiol, kas antras pokalbis bus prieinamas tik tinklalaidės rėmėjams Patreone ir Contribee, tad kviečiu jungtis, jei norisi daugiau turinio. O dabar kviečiu klausyti pokalbio su Marina Pukeliene, kuri rugsėjo pradžioje tapo trijų vaikų mama. Mariną pokalbiui pakviečiau dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra ta, jog ji dar praėjusių metų pradžioje man rašė siūlydama pakalbėti apie tai, kaip dviejų vaikų mamai sekėsi grįžti į darbus ir savo svajones derinti su prieraišios tėvystės principais, kurie jai pasirodė artimiausi auginant vaikus. Pamenu, tada taip ir neišdrįsau jos pakviesti pokalbiui, bet Marinos karjeros kelias ir temos, kuriomis ji domisi, atvedė iki projekto, kuriame beveik 3000 moterų, gimdžiusių Lietuvoje, dalinosi savo gimdymo patirtimi. Tai antroji priežastis, nes šį projektą seku nuo pat pradžių. Be to, ji tapo ir tinklalaidės rėmėja, tad turėjau galimybę su ja susipažinti ir išsiaiškinti, jog gyvename tame pačiame name ir netgi toje pačioje laiptinėje, todėl vieną dieną tiesiog išėjom į miškelį prie namų ir pasikalbėjome apie tai, kas rūpi abiems. Marina dalinasi, kaip jai pavyko rasti kompromisą motinystės ir karjeros svajonių kelyje, apie stiprius virsmus gimus pirmagimei, kai teko susitaikyti su tuo, jog nepavyks visko sukontroliuoti, kaip galbūt iki tol dažnai gyvenime pavykdavo. Kalbėjome apie sąmoningumą laukiantis, planuojant gimdymą ir jau tapus mama. Apie stebuklingajį aukso viduriuką, kurį rasti savo pačių gyvenimuose galime tik patys, apie pasitikėjimą savimi ir kokia taisyklė jai padeda pernelyg neapsunkinti motinystės. Taip pat pakalbėjome apie projektą „Mano gimdymas“, apie jo vertę ir tikslus, apie tai, kokį gimdymo patirčių Lietuvoje įspūdį leidžia susiformuoti ši apklausa. Mano nuomone, šis projektas tikrai labai svarbus ir reikšmingas, leidžiantis surinkti tiek daug svarbios informacijos apie tai, kaip moterys jaučiasi gimdydamos Lietuvoje. Labai norisi palinkėti, kad tie duomenys ne tik nugultų grafikuose, tačiau ir pasiektų žmones, kurie turi noro ir galią priimti reikiamus sprendimus, jog gimdyvių teisių situacija Lietuvoje gerėtų. Kviečiu klausytis! Gero klausymo ir iki susitikimo trečiajame „Kalba mamos“ sezone! Nuotrauka „Asta Foto“ Linkėjimai, Marija

Image

Esu Marija, 4-mečio Jono ir pusmetinukės Elzės mama. Šiuos pokalbius pradėjau kurti 2019 m. rugsėjį, kai sūnui buvo 2,5 metų, o aš jau buvau įgijusi kokių milijono valandų vaikšiojimo lauke su vežimėliu stažą, nes būtent ten sūnus miegodavo geriausiai :) Aš tuo metu klausydavau užsienietiškų tinklalaidžių apie motinystę ir buvau sužavėta, kaip moterys atvirai apie tai kalba. Vau! Ne aš viena taip jaučiuosi! Tas jausmas buvo nuostabus.

Ir vieną dieną, supratusi, kad nieko panašaus neturime Lietuvoje, pradėjau kalbinti mamas. Taip ir kalbamės jau dvejus metus apie tai, ką reiškia tapti, būti mama. Apie pačius įvairiausius jausmus ir patirtis, dovanojamas šios ypatingos kelionės.

Mamų atvirumas šiuose pokalbiuose man dovanoja ypatingą bendrystės jausmą. Kartais tam, kad nesijaustum vieniša, pakanka vienos draugės, su kuria galėtum pasidalinti tuo, kas guli ant širdies. O kartais pakanka paklausyti pokalbį su kita mama. Tad kviečiu klausyti, jei širdis banguoja kaip nerami jūra.

Kalbėkime, mamos.

Linkėjimai, Marija

Kontaktai

Susisiekti su manimi galite:

Tel. nr.: +370 644 85319, marija.kersanskiene@gmail.com

Individualios veiklos pažymos Nr. 1098925

Visos teisės saugumos. Perpublikuoti informaciją be kūrėjų sutikimo griežtai draudžiama.

Podcast Powered By Podbean